Londonas 2014 10 03-06

2020 gegužės 21

Londono tiltas, pusė dviejų nakties, šeštadienis. Lėtai teka drumzlinas Temzės vanduo. Įkaušęs vyriškis prie lauko staliuko draugauja su taure vyno. Savotiškai romantiška? Taip, bet ką aš čia veikiu? Juk neatėjau linksmintis kaip auksinis Anglijos jaunimas šlitinėjantis prie vietinių barų. Aš jau prieš kokią valandą turėjau būti hostelyje, kurį rezervavau iš anksto, bet, štai, vis dar mėgaujuosi naktinės Anglijos sostinės vaizdais.

Atsakymas visai šalia – ant gretimo tilto, kur dar neišjungęs šviesų stovi metro traukinys. Jis niekur nevažiuos, įsitaisė čia visai nakčiai. Kiti jo kolegos ilsisi kažkur kitur. O aš to nežinojau. Dar būdamas Lietuvoje kruopščiai susidėliojau maršrutą, žinojau kokiomis metro linijomis reikės važiuoti, kokioje stotelėje išlipti. Tik praleidau kelias smulkmenas, pavyzdžiui, kad traukiniai po vidurnakčio nevažinėja ar tai, kad iš bilietų pardavimo automatų galima įsigyti elektroninį transporto bilietą – Oyster kortelę. Nepasižiūrėjau ir naktinių Londono autobusų grafikų. Va kas būna, kai galvoji, kad gerai suplanavai kelionę, bet atvažiavęs į vietą supranti, jog visgi palikai keletą spragų.

Lėktuvas iš Vilniaus Stanstedo oro uoste nusileido vėlai. Autobusas į Londoną mane nuvežė dar vėliau. Metro nebevažinėja, autobuso bilietų niekur neparduoda, o zuikiu važiuoti bijau. Taip ir pėdinu su kuprine ant pečių nuo Liverpulio gatvės stoties iki Didžiojo Beno, nes nuo ten aiškiau orientuotis ir daugiau autobusų važinėja. Kai galų gale atsibosta keliauti pėsčiomis ir žvalgytis į stenduose esančius Londono žemėlapius, išsitraukiu telefoną, įsijungiu internetą ir pagaliau susižiūriu reikiamus maršrutus ir grafikus.

Ir štai aš ant Vestministerio tilto. Abi Didžiojo Beno rodyklės toje pačioje vietoje –penkiolika po trijų. Galiu į valias grožėtis spalvotai apšviesta Londono „Akimi“ ar didingais parlamento rūmais. Tiesa, vaizdą gadina keli girti jaunuoliai, besišlapinantys prie pat tilto, bet ką ten su jais. O šiaip žmonių ne per daugiausia. Tik va, su autobusų stotelėmis kiek kebloka. Aplink parlamentą jos kelios, gan sunku susirasti iš kurios teisinga kryptimi važiuos didelis raudonas Londono autobusas. Tad visas jas apeinu bent pora kartų. Vienas autobusas prašvilpia pro nosį net nemažindamas greičio. Pasirodo juos naktį reikia susistabdyti pakėlus ranką.

Kai atvažiuoja kitas raudonas dviaukštis Londono simbolis, aš jau nedvejodamas šoku vidun ir važiuoju zuikiu. Jei pagaus kontrolė, tebūnie. Pavargo ne tik kojos, bet ir kitos mano kūno dalys. Kai pagaliau atvykstu į hostelį, laikrodis rodo penkias.

Keikiu save, kam aš taip elgiausi, nes keltis turėsiu aštuntą ir renginyje, dėl kurio čia ir atvykau – fanų susitikime su serialo „Star trek“ žvaigždėmis būsiu mieguistas. Bet, pasirodo, be reikalo baiminausi – įvykis, kurio laukiau kelis mėnesius, išsklaidė visus miegus, žvalus išlieku iki pat vakaro.

Kai dar kitą dieną nuvažiuoju prie Didžiojo Beno, jau netgi džiaugiuosi, kad buvau ten atvykęs ir naktį. Žmonių tiek, kiek per paskutinį Fojė koncertą Vingio parke. Na gal kiek mažiau, bet nei normaliai nusifotografuosi, nei pasigrožėsi, nes visi nori padaryti tą patį. Mano laimei pačios geriausios nuotraukos buvo padarytos naktį, kai niekas netrukdė.

Mano patarimai savarankiškai keliaujantiems pirmą kartą į Londoną (o ir visur kitur) būtų štai kokie: iš tikro kruopščiai, o ne taip kaip aš, susiplanuokite kelionę, nebent mėgstate spontaniškus nuotykius ir nakties romantiką nepažįstame mieste; metro Londone nevažinėja naktį, todėl reikia gerai išsistudijuoti ir naktinių autobusų grafikus; net ir būdami kitoje šalyje negailėkite pinigų mobiliam internetui – keli išleisti eurai gali sutaupyti nemažai laiko ir nervų; važinėjimui po Londoną iš bilietų automatų nusipirkite Oyster kortelę – su ja labiau apsimoka važinėti nei nusipirkus paprastą bilietą ar bilietą visai dienai.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos