Kadaise buvo tokia daina „Laiškai, laiškai, laiškai, kiek per gyvenimą jų prirašai?“ Vėliau mes truputį modifikavome: „Sms, sms, sms, kiek per gyvenimą jų prirašai?“
Vakar kompiuterio archyve skaitinėdamas senus emailus susimąsčiau kaip evoliucionavo laiškų rašymas. Kaip technologijos ir laiko trūkumas pakeitė mūsų įpročius ir tikriausiai į neigimą pusę.
Ranka rašydavome laiškus. Vėliau siųsdavome individualius emailus. O paskui atsirado skype, facebookas, viberis ir tada viskas radikaliai pasikeitė.
Pirmas susirašinėjimo draugas buvo mano senelis gyvenantis Panevėžyje. Vėliau kiek pramokęs angliškai pradėjau rašyti laiškus į Ameriką. Bendraamžiams, aišku. Taip ne tik tobulinau užsienio kalbos žinias, bet ir pristatinėdavau jiems savo gražią šalį. Aišku po kelių laiškų susirašinėjimas taip ir pasibaigė.
Dar įdomus laiškų rašymo etapas buvo paauglystėje – kai keliese rašydavome kolektyvinius laiškus panelėms. Kur tie žmonės dabar? Vieni facebooke, kiti deja, kapuose, o trečių net google neranda.
Ir štai 1997 metų pabaigoje į mano gyvenimą atėjo internetas. Pirmosios patirtys internete irgi buvo tokios savotiškos. Kadangi elektroninį paštą turėjo nedaugelis, tai su nekantrumu laukdavau kiekvieno laiško, net ir spamo…
Kai 2001 metų vasarą išvažiavau padirbėti į Ameriką laiškus siųsdavau ir elektroniniu ir paprastu paštu. Emailus iš manęs gaudavo tėvai ir draugai, tačiau labiausiai apsidžiaugdavo Giluičiuose vasarojantys brolis ir pusbroliai, kai aš jiems ranka brūkštelėdavau kokį laiškelį.
Kartais pagalvoju, kad visai gerai, jog yra facebookas – aprašau savo kelionės nuotykius, pridedu kelias nuotraukas ir visi pamato. O tada tai buvau Amerikoje ar po metų Švedijoje turėdavau skenuoti nuotraukas (nes skaitmeninio fotoaparato neturėjau), kabinti prie emailo ir visiems išsiųsti. Tuometinis elektroninis paštas neleisdavo siųsti didelių failų, tai tekdavo rašyti net po kelis laiškus.
O po to jau atsirado facebookas. Ir gerai, kaip jau rašiau, ir nevisai. Juk ar ne dėl individualūs laiškai po truputį tampa istorija? Prisiminkite kada paskutinį kartą kam nors asmeniškai ne darbo reikalais rašėte emailą? Laišką ranka? Ar bent messengerio žinutę kuri yra su įžanga, dėstymu ir pabaiga, o ne „Labas, kaip sekasi?“ Aš dar prisimenu tuos laikus ir turiu kai kuriuos laiškus bei emailus išsisaugojęs.
Aišku geriausia dėl visko kaltinti technologijas. Bet yra ir kitas svarbus faktorius – laikas. Dabar net jeigu ir norėčiau kam nors asmeniškai parašyti, tai paroje reikėtų net 25, o kokių 27 valandų.
Žinot kuo popieriniai laiškai geriau nei messengerio žinutės, o gi tuo, kad išsitrauki iš stalčiaus ir skaitai. O kiek facebooke reikia „scrolinti“, kad rastum ką rašei prieš kokius 5 metus, jeigu tau neišmeta priminimo?
